Žmogaus asmenybė – sudėtinga bruožų, mąstymo ir prisitaikymo prie aplinkos būdų ir vidinių pasąmonės klodų visuma, prie kurios gelmių einant įprastu keliu, – ne visada prieisi. Tad šiuolaikinėje psichologijoje, tobulėjant savęs pažinimo bei pagalbos sau metodams, randasi vis naujų meno terapijos krypčių. Be visiems girdėtų šokio, muzikos, dailės, – 1991 m. atsiranda fraktalinio piešimo metodas. Rusų psichologė psichoterapeutė Tanzilia Polujachtova kūrė metodą, kuris padėtų testuoti žmogaus būseną tam tikru momentu, ir išleido knygą „Fraktalinė tapyba arba naujas žvilgsnis į mūsų galimybes“, su šios knygos pasirodymu datuojama metodo naudojimo pradžia.
Teikiant socialines paslaugas, šį metodą taikome, kaip būdą užmegzti kontaktą su klientu, sumažinti konsultacijos bei pasipriešinimo įtampą, bei durimis – atveriančiomis į asmenybės tyrinėjimus, bei pagalbą žmogui. Fraktalinis piešimas padeda žmogui išlaisvinti kūrybiškumą, ugdyti valią bei kantrybę, valdyti emocijas, nusiraminti, praplečia matymą ir suvokimą, lavinti smulkiąją motoriką. Taip pat gali būti naudojamas kaip diagnostinis įrankis identifikuojant kliento problemines sritis, pozityvaus laisvalaikio užimtumo praleidimo būdas. Globos namų paslaugų gavėjai mielai išbando naujoves ir yra atviri naujam patyrimui.
Psichologė Rasa Trakimavičiūtė